Teisė ir reikalavimai
Pareigybių grupavimas pagal 5 objektyvius kriterijus: matrica, svoriai ir pavyzdys

Viktorija Valeikienė
2026 m. spalio 20 d. 10 min skaitymo

Pareigybių grupavimas — tai pareigybių suskirstymas į grupes pagal jų vertę organizacijai, įvertintą objektyviais, lyčiai neutraliais kriterijais. Nuo 2026 m. tai nebėra tik gera praktika: pagal DK 140 str. kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą (DAS), o pirmasis jos privalomas elementas yra būtent pareigybių grupės.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariame kiekvieną iš penkių įstatyme įvardytų kriterijų, parodome, kaip sudaryti vertinimo matricą su lygiais ir svoriais, ir pateikiame hipotetinį pavyzdį, kaip trys visai skirtingos pareigybės — buhalteris, sandėlio vadovas ir klientų aptarnavimo specialistas — palyginamos tarpusavyje.
Kas yra pareigybių grupavimas ir kodėl jis privalomas?
Pareigybių grupavimas yra procesas, kurio metu visos įmonės pareigybės įvertinamos pagal tuos pačius kriterijus, o panašios vertės pareigybės sujungiamos į grupę. Kiekvienai grupei DAS nustatomas darbo užmokesčio dydis arba intervalas. Taip užtikrinama, kad už vienodą ar vienodos vertės darbą būtų mokama vienodai.
Pareigybių grupės darbo apmokėjimo sistemoje svarbios dėl trijų priežasčių:
- DAS turinys. Pagal DK 140 str. pareigybių suskirstymas į grupes pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus yra pirmasis privalomas DAS elementas. Be jo neįmanoma nustatyti ir kitų dalių — užmokesčio formų ir intervalų pagal grupes.
- „Sodros“ duomenys. Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviai „Sodrai“ turės nurodyti kiekvieno darbuotojo pareigybių grupę iš DAS. Pagal šias grupes „Sodra“ skaičiuos vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal lytį. Daugiau apie tai — straipsnyje apie „Sodrai“ teikiamas pareigybių grupes.
- Įrodinėjimo našta. Darbo užmokesčio diskriminacijos ginče įrodinėti, kad skirtumai pagrįsti, tenka darbdaviui. Dokumentuotas, kriterijais paremtas grupavimas yra pagrindinis argumentas.
Svarbu suprasti vieną principą: vertinama pareigybė, o ne žmogus. Ne tai, kaip gerai konkretus darbuotojas dirba, kiek jis uždirba šiandien ar kiek metų dirba įmonėje, o tai, ko reikalauja pats darbas.
Kokie yra 5 objektyvūs kriterijai pareigybėms?
DK 140 str. įvardija penkis privalomus kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Kiekvienas jų turi kelias sudedamąsias dalis, kurias verta aprašyti iš anksto, kad visi vertintojai juos suprastų vienodai. Žemiau — kaip kiekvieną kriterijų išskaidyti praktiškai.
1. Įgūdžiai
Įgūdžiai — tai, ką žmogus turi mokėti daryti, kad atliktų darbą. Įstatymas atskirai pabrėžia bendravimo ir bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir gebėjimo dirbti su kitais įgūdžius. Tai svarbu, nes būtent šie įgūdžiai istoriškai dažniausiai būdavo nuvertinami.
Sudedamosios dalys:
- profesiniai ir techniniai įgūdžiai (darbas su sistemomis, įranga, metodikomis);
- problemų sprendimas ir savarankiškumas priimant sprendimus;
- bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis, klientais, partneriais;
- konfliktų sprendimas, derybos, nepatenkintų klientų aptarnavimas;
- gebėjimas dirbti su kitais, koordinuoti, mokyti ar konsultuoti.
2. Kvalifikacija
Kvalifikacija — tai, ko reikia, kad žmogus apskritai galėtų pradėti dirbti šį darbą. Vertinamas pareigybės reikalavimas, o ne tai, kokį išsilavinimą turi dabartinis darbuotojas.
Sudedamosios dalys:
- reikalaujamas išsilavinimas (bendrasis, profesinis, aukštasis);
- profesinė kvalifikacija, licencijos, sertifikatai;
- reikalinga darbo patirtis;
- specialios žinios (teisės aktų, standartų, technologijų išmanymas).
3. Pastangos
Pastangos — kiek ir kokių išteklių darbas reikalauja iš žmogaus. Įstatymas mini tris rūšis: fizinius, protinius ir emocinius išteklius. Šis kriterijus dažniausiai tampa šališkumo šaltiniu, jei vertinamos tik fizinės pastangos.
Sudedamosios dalys:
- fizinės: svorių kėlimas, ilgas stovėjimas, pasikartojantys judesiai, ištvermė;
- protinės: koncentracija, dėmesys detalėms, daug informacijos vienu metu, griežti terminai;
- emocinės: darbas su nepatenkintais ar sunkioje situacijoje esančiais žmonėmis, emocijų valdymas, empatija, nuolatinis „buvimas paslaugiam“.
4. Atsakomybė
Atsakomybė parodo, kokios yra darbo pasekmės ir kas nutiktų, jei jis būtų atliktas blogai. Paprastai tai kriterijus, turintis didžiausią svorį.
Sudedamosios dalys:
- atsakomybė už žmones (vadovavimas, darbų paskirstymas, kolegų mokymas);
- atsakomybė už finansus ir turtą (biudžetas, atsargos, įranga);
- sprendimų poveikis įmonės rezultatams ir jų grįžtamumas;
- atsakomybė už klientus, trečiuosius asmenis, duomenis;
- atsakomybė už kitų žmonių saugą ir sveikatą.
5. Darbo sąlygos
Darbo sąlygos — kokioje aplinkoje ir kokiu režimu dirbama. Įstatymas mini aplinką, intensyvumą, riziką ir fizinius bei psichologinius veiksnius.
Sudedamosios dalys:
- fizinė aplinka: triukšmas, temperatūra, dulkės, darbas lauke;
- darbo intensyvumas ir tempas, užduočių srautas;
- rizika sveikatai ir saugai;
- psichologiniai veiksniai: nuolatinė įtampa, konfliktinės situacijos, darbas vienam.
Ar galima pridėti kitų kriterijų?
Taip. Įstatymas leidžia papildomai taikyti kitus reikšmingus kriterijus, jei jie objektyvūs ir lyčiai neutralūs. Tačiau praktiškai dažniausiai pakanka penkių privalomųjų, išskaidytų į sudedamąsias dalis. Kiekvienas naujas kriterijus didina riziką, kad tas pats dalykas bus įvertintas du kartus.
Kaip sudaryti pareigybių vertinimo matricą?
Vertinimo matrica — tai lentelė, kurioje kiekvienam kriterijui aprašyti keli lygiai, o kiekvienam kriterijui nustatytas svoris. Pareigybė įvertinama kiekvienu kriterijumi atskirai, lygiai paverčiami balais, o balai sudedami. Tai vadinamasis balų, arba veiksnių, metodas — jį plačiau lyginame su kitomis metodikomis puslapyje apie pareigybių vertinimą.
Lygių aprašai
Hipotetinė 5 lygių matrica (sutrumpinta):
| Lygis | Įgūdžiai | Kvalifikacija | Pastangos | Atsakomybė | Darbo sąlygos |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Paprastos, aiškiai apibrėžtos užduotys | Bendrasis išsilavinimas, apmokoma darbo vietoje | Nedidelės, epizodinės | Už savo užduočių kokybę | Įprasta, saugi aplinka |
| 2 | Kelių sričių įgūdžiai, reguliarus bendravimas su kitais | Profesinis mokymas arba iki 1 m. patirties | Vidutinės, kartais didesnės | Už savo darbo rezultatą ir nedidelius išteklius | Kartais intensyvus tempas ar nepatogumai |
| 3 | Savarankiškas sudėtingų užduočių sprendimas, nesutarimų derinimas | Aukštasis išsilavinimas ar lygiavertė 2–3 m. patirtis | Nuolatinės vienos rūšies pastangos | Už procesą, reikšmingus išteklius ar nedidelę komandą | Reguliarus intensyvumas, triukšmas ar psichologinė įtampa |
| 4 | Specializuotos žinios, sudėtingų konfliktų sprendimas, derybos | Specializuota kvalifikacija, 3–5 m. patirtis | Didelės, kelių rūšių pastangos | Už padalinį, didelį turtą ar įmonei reikšmingus sprendimus | Didesnė rizika ar nuolatinė didelė įtampa |
| 5 | Ekspertinis lygis, formuoja standartus | Aukščiausia kvalifikacija, ilgametė patirtis | Itin didelės ir nuolatinės | Už strateginius sprendimus ir visą organizaciją | Pavojingos ar ypač sunkios sąlygos |
Savo matricoje lygius aprašykite konkrečiau, su jūsų įmonei būdingais pavyzdžiais. Kuo aiškesnis aprašas, tuo mažiau ginčų vertinant.
Svoriai ir balai
Svoriai parodo, kiek kiekvienas kriterijus lemia bendrą vertę. Jų suma turi būti 100 %. Šiame pavyzdyje naudojame 1 000 balų skalę: kriterijaus maksimali vertė lygi jo svoriui, padaugintam iš 10, o kiekvienas lygis suteikia penktadalį tos vertės.
| Kriterijus | Svoris | Maks. balų | Balų už 1 lygį |
|---|---|---|---|
| Įgūdžiai | 25 % | 250 | 50 |
| Kvalifikacija | 20 % | 200 | 40 |
| Pastangos | 15 % | 150 | 30 |
| Atsakomybė | 30 % | 300 | 60 |
| Darbo sąlygos | 10 % | 100 | 20 |
| Iš viso | 100 % | 1 000 | — |
Taigi mažiausiai įmanoma surinkti 200 balų (visi kriterijai 1 lygio), daugiausiai — 1 000 balų. Tokie svoriai būdingi paslaugų ar mišrios veiklos įmonei; gamyboje darbo sąlygoms ir fizinėms pastangoms dažnai tenka didesnė dalis.
Pavyzdys: ar buhalterio ir sandėlio vadovo darbas yra vienodos vertės?
Tarkime, 60 darbuotojų prekybos įmonė vertina tris pareigybes. Iki šiol sandėlio vadovui buvo mokama 2 300 €, buhalteriui — 1 800 €, klientų aptarnavimo specialistui — 1 500 € bruto per mėnesį. Vadovybė manė, kad sandėlio vadovo darbas akivaizdžiai vertingesnis už buhalterio. Pažiūrėkime, ką rodo vertinimas.
| Kriterijus | Buhalteris | Sandėlio vadovas | Klientų aptarnavimo specialistas |
|---|---|---|---|
| Įgūdžiai | 3 — savarankiškai tvarko apskaitą, derina su tiekėjais | 3 — organizuoja sandėlio procesus, sprendžia nesutarimus | 3 — sprendžia skundus ir konfliktines situacijas |
| Kvalifikacija | 4 — aukštasis išsilavinimas, apskaitos standartai, patirtis | 2 — profesinis mokymas ir patirtis | 2 — vidurinis išsilavinimas, apmokoma darbo vietoje |
| Pastangos | 3 — nuolatinis protinis krūvis, terminai | 3 — fizinės ir protinės pastangos | 4 — didelės emocinės ir protinės pastangos |
| Atsakomybė | 3 — už teisingą apskaitą ir deklaracijas | 4 — už atsargas, įrangą ir 6 žmonių komandą | 2 — už kliento problemos sprendimą pagal taisykles |
| Darbo sąlygos | 1 — biuras | 3 — sandėlis, temperatūra, rizika | 2 — intensyvus srautas, psichologinė įtampa |
| Balai | 600 | 620 | 510 |
Balų skaičiavimas, pavyzdžiui, buhalteriui: 3 × 50 + 4 × 40 + 3 × 30 + 3 × 60 + 1 × 20 = 150 + 160 + 90 + 180 + 20 = 600.
Dabar nustatome grupių ribas visai įmonei (hipotetiškai):
| Grupė | Balų intervalas | Pareigybės iš pavyzdžio |
|---|---|---|
| I | 200–439 | — |
| II | 440–559 | Klientų aptarnavimo specialistas (510) |
| III | 560–679 | Buhalteris (600), sandėlio vadovas (620) |
| IV | 680–799 | — |
| V | 800–1 000 | — |
Ką rodo rezultatas?
- Buhalterio ir sandėlio vadovo darbas yra vienodos vertės. Jų turinys visai skirtingas: vienas daugiau remiasi kvalifikacija, kitas — atsakomybe ir darbo sąlygomis. Bet bendra vertė panaši, todėl abi pareigybės patenka į III grupę ir joms taikomas tas pats intervalas.
- 500 € skirtumas turi būti pagrįstas. Tai nereiškia, kad abiem reikia mokėti lygiai tiek pat. Bet jei sandėlio vadovas uždirba 500 € daugiau, įmonė turi gebėti tai paaiškinti objektyviais individualiais veiksniais, pavyzdžiui, patirtimi ar aukštesniu kompetencijų lygiu. Jei tokio paaiškinimo nėra, reikia skirtumo mažinimo plano.
- Klientų aptarnavimo specialistas yra žemesnėje grupėje — ir tai pagrįsta. Jo kvalifikacijos reikalavimai ir atsakomybė mažesni, nors emocinės pastangos didžiausios iš visų trijų.
Kaip tokioms grupėms nustatyti atlygio intervalus, rodome straipsnyje apie atlyginimų intervalus — ten naudojamos tos pačios trys pareigybės.
Kaip lyčių stereotipai iškreipia pareigybių grupavimą?
Lyčiai neutralūs kriterijai savaime negarantuoja lyčiai neutralaus rezultato. Šališkumas dažniausiai atsiranda per tai, kaip kriterijai aprašomi ir kaip taikomi. Pažiūrėkime, kas nutiktų su klientų aptarnavimo specialistu, jei vertintojas laikytųsi kelių paplitusių nuostatų.
Tarkime, vertintojas mano, kad bendravimas yra „natūralus charakterio bruožas“, o ne įgūdis, todėl įgūdžius įvertina 2 lygiu. O pastangas vertina tik fizines, todėl emocinis krūvis neįskaitomas ir pastangos taip pat gauna 2 lygį. Rezultatas: 510 − 50 − 60 = 400 balų, ir pareigybė nukrenta į I grupę su žemesniu intervalu. Pareigybėse, kuriose tradiciškai dirba daugiau moterų, toks nuvertinimas virsta sisteminiu atotrūkiu.
Dažniausios klaidos, kurių reikia vengti:
- Vertinamas žmogus, o ne pareigybė. „Ji labai stipri, todėl pareigybė vertingesnė“ — klaida. Žmogaus stiprybės atsispindi jo vietoje intervale, ne grupėje.
- Esamas atlyginimas tampa atskaitos tašku. Jei vertintojai žino dabartinius atlyginimus, jie nesąmoningai „pritempia“ balus. Vertinkite nežiūrėdami į atlygį.
- Emocinės pastangos ir bendravimo įgūdžiai nuvertinami. Rūpestis, empatija, konfliktų sprendimas yra tokie pat reikalavimai kaip techninės žinios.
- Fizinės pastangos suprantamos siaurai. Vertinamas tik sunkių daiktų kėlimas, bet ne ilgas stovėjimas, pasikartojantys judesiai ar smulkus rankų darbas.
- Pareigybių pavadinimai su lytimi. „Sandėlininkas“ ir „administratorė“ jau signalizuoja, kas turėtų dirbti. Naudokite neutralius pavadinimus ir aprašymus.
- Tas pats dalykas įvertinamas du kartus. Pavyzdžiui, vadovavimas komandai įskaičiuojamas ir į įgūdžius, ir į atsakomybę. Aiškiai susitarkite, kur kas vertinama.
- Svoriai keičiami pamačius rezultatus. Tai dažniausias būdas atkurti senąją, nepagrįstą eilę.
- Vertina vienas žmogus. Net ir labai patyręs vertintojas mato pareigybes iš savo padalinio perspektyvos.
Šališkumą lengviausia pastebėti, kai visos pareigybės vertinamos kartu ir sulyginamos tarpusavyje: tada iškart matyti, jei panašūs darbai gavo skirtingus balus. Būtent taip veikia Competis: dirbtinis intelektas pasiūlo visų pareigybių lygius ir pagrindimus pagal kiekvieną kriterijų, sulygindamas jas tarpusavyje, o jūs peržiūrite ir patvirtinate. Pasiūlymai lieka juodraščiais, kol jų nepatvirtinate.
Kaip pareigybių grupavimą įforminti darbo apmokėjimo sistemoje?
Pareigybių grupavimas DAS turi būti aprašytas taip, kad bet kuris darbuotojas, VDI inspektorius ar teismas suprastų, kaip pareigybės buvo suskirstytos. Tai reiškia: kriterijai ir jų svoriai, lygių aprašai, grupių ribos ir kiekvienos pareigybės priskyrimas grupei.
Praktinis kontrolinis sąrašas:
- Sudarykite darbo grupę iš personalo specialisto ir kelių skirtingų padalinių vadovų.
- Atnaujinkite pareigybių aprašymus. Vertinimas tikslus tiek, kiek tikslūs aprašymai — žr. kaip parašyti pareigybės aprašymą.
- Patvirtinkite kriterijus, lygius ir svorius prieš vertindami pareigybes.
- Įvertinkite visas pareigybes ir kiekvienam kriterijui užrašykite trumpą pagrindimą.
- Patikrinkite jautrumą. Jei vieno kriterijaus pakeitimas vienu lygiu perkelia pareigybę į kitą grupę, tą įvertinimą aptarkite atskirai.
- Nubrėžkite grupių ribas ir patikrinkite, ar vienodos vertės darbai pateko į tą pačią grupę.
- Kiekvienai grupei nustatykite užmokesčio formą ir dydį arba intervalą.
- Atlikite informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbuotojų atstovais: projektas pateikiamas raštu, atstovų prašymu konsultacijos pradedamos per 5 darbo dienas, o pasiūlymus jie teikia raštu per 15 darbo dienų nuo pirmosios konsultacijų dienos, jei nesusitarta kitaip.
- Patvirtinkite DAS ir padarykite ją prieinamą visiems darbuotojams, pavyzdžiui, intranete.
Kaip visas šis turinys atrodo galutiniame dokumente, rodo darbo apmokėjimo sistemos pavyzdys, o visą procesą su terminais aprašome straipsnyje „Kaip parengti darbo apmokėjimo sistemą“. Jei norite visa tai padaryti vienoje vietoje — nuo pareigybių vertinimo iki DAS dokumento ir konsultacijos fiksavimo, — susipažinkite su Competis darbo apmokėjimo sistemos sprendimu.
Grupavimas — ne vienkartinis projektas
Pareigybių grupes verta peržiūrėti kaskart, kai atsiranda nauja pareigybė arba reikšmingai pasikeičia esamos turinys. Naują pareigybę įvertinkite pagal tą pačią matricą ir palyginkite su jau įvertintomis — taip sistema išliks nuosekli ir po kelerių metų.
Gerai atliktas pareigybių grupavimas duoda daugiau nei atitiktį įstatymui. Jis suteikia aiškų atsakymą į klausimą, kurį darbuotojai užduoda vis dažniau: kodėl mano darbas vertinamas būtent taip?
Ši informacija nėra teisinė konsultacija — dėl konkrečios situacijos pasitarkite su teisininku.
Dažni klausimai
Kokie kriterijai privalomi grupuojant pareigybes?
DK 140 str. nurodo penkis kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Jie turi būti objektyvūs ir lyčiai neutralūs. Darbdavys gali pridėti kitų reikšmingų kriterijų, bet šių penkių turi laikytis visada.
Kas yra vienodos vertės darbas?
Tai skirtingo turinio darbai, kurie, įvertinti pagal tuos pačius objektyvius kriterijus, organizacijai turi panašią vertę. Pavyzdžiui, buhalterio ir sandėlio vadovo darbas gali būti vienodos vertės, nors jų užduotys visai skirtingos. Tokios pareigybės turi patekti į tą pačią grupę.
Kiek pareigybių grupių turėtų būti?
Įstatymas konkretaus skaičiaus nenustato. Nedidelei įmonei dažnai pakanka 4–6 grupių, didesnei gali prireikti daugiau. Svarbiausia, kad grupių ribos būtų nubrėžtos ten, kur tarp pareigybių vertės yra aiškūs tarpai.
Ar tos pačios grupės darbuotojams turi būti mokama vienodai?
Ne visiškai. Tai pačiai grupei taikomas tas pats darbo užmokesčio dydis arba intervalas, o konkreti alga intervale gali skirtis dėl objektyvių individualių veiksnių: patirties, kompetencijų lygio, veiklos rezultatų. Šie veiksniai turi būti aprašyti ir taikomi visiems vienodai.
Ar kriterijų svorius galima nusistatyti savo nuožiūra?
Taip, svorius nustato darbdavys pagal savo veiklos pobūdį, tačiau jie turi būti pagrįsti ir lyčiai neutralūs. Svorius verta patvirtinti prieš vertinant pareigybes ir aptarti su darbuotojų atstovais, nes jie tampa darbo apmokėjimo sistemos dalimi.
Kas turi vertinti pareigybes?
Geriausia, kai vertina nedidelė darbo grupė: personalo specialistas ir keli skirtingų padalinių vadovai. Vienas žmogus neišvengiamai vertina pagal savo patirtį. Darbo grupė susitaria dėl lygių aprašų ir aptaria kiekvieną abejonių keliantį įvertinimą.
Sutvarkykite kompetencijas ir atlygį vienoje vietoje
Competis padeda sukurti kompetencijų modelį ir pasiruošti atlygio skaidrumui. 14 dienų nemokamai, be kortelės.
Išbandyti CompetisSkaitykite toliau
Teisė ir reikalavimai
Atlygio skaidrumo direktyva Lietuvoje: kas galioja 2026
Lietuva direktyvą (ES) 2023/970 perkėlė laiku. Apžvelgiame, kas jau galioja, ką darbdaviai turi padaryti iki 2026 m. pabaigos ir kas keisis nuo 2027 bei 2028 m.
Teisė ir reikalavimai
Darbo apmokėjimo sistemos pavyzdys: struktūra ir šablonas
Kaip atrodo darbo apmokėjimo sistema praktiškai? Pateikiame DAS dokumento struktūrą skyrius po skyriaus, pavyzdines formuluotes ir hipotetinę pareigybių grupių lentelę.
